Anykščių rajono savivaldybė – literatūros, gamtos ir piligrimystės kraštas.
Anykščių rajono savivaldybė įsikūrusi šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijos etnografiniame regione, prie vingiuojančios Šventosios upės. Tai vienas vaizdingiausių ir kūrybiškiausių šalies kampelių, kuriame susilieja literatūrinė tradicija, įspūdinga gamta ir gilus dvasinis paveldas. Kalvotas reljefas, Anykščių regioninis parkas, Šventosios kraštovaizdžio bei kiti draustiniai, garsioji Šimonių giria ir Troškūnų miškai puošia kraštą, kuriame telkšo 77 ežerai – tarp jų didingieji Rubikių, Viešinto bei Nevėžos vandenys.
Anykščiai yra Lietuvos literatūros lopšys: čia gimė ir kūrė Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis, Juozas Tumas-Vaižgantas. Niūronių, Svėdasų, Kavarsko, Troškūnų vardai įrašyti į lietuvių kultūros istoriją. Pasaulio garsus Puntuko akmuo, Anykščių šilelis, Lajų takas, siaurasis geležinkelis ir Vasaknų dvaras kviečia keliautojus pažinti gamtos didybę ir krašto dvasią.
Anykščių rajonas yra ypatingai svarbus piligrimams. Mieste stūkso įspūdingoji Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – aukščiausia Lietuvos šventovė, kurios neogotikiniai bokštai siekia 79 metrus. Ši bažnyčia, kurios ištakos siekia XV a. ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio laikus, įtraukta į oficialų Lietuvos piligriminių šventovių sąrašą ir yra reikšminga Šv. Jokūbo kelio stotis. Aplinkui plyti senųjų bažnyčių, koplyčių ir kryžių kraštas: Troškūnų bernardinų bažnyčia, Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia su gydančiu šaltiniu, Surdegio Švč. Mergelės Marijos vienuolyno tradicijos.
Piligrimui Anykščiai dovanoja išskirtinę patirtį – susitikimą su literatūros klasika, gamtos didybe ir dvasiniu paveldu. Ošiantis Anykščių šilelis, Šventosios slėniai, ramūs kaimo keliai, kuriais kadaise vaikščiojo Baranauskas ir Biliūnas, bei Šv. Mato šventovės bokštų šešėliai paverčia šį kraštą tikra atgaiva sielai ir įsimintina kelione kiekvienam, ieškančiam tylos, prasmės ir Lietuvos esmės.
