Raseinių rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė – istorinė Žemaitijos sostinė ir vienas seniausių Lietuvos kraštų, kviečiantis piligrimus ir keliautojus į gilias istorijos bei dvasingumo apkabintas erdves. Raseiniai pirmąkart paminėti dar 1253 m. karaliaus Mindaugo raštuose, o nuo XVI iki XVIII a. miestas buvo Žemaitijos bajorų seimelių susirinkimo vieta ir krašto sostinė, turėjusi Magdeburgo teises. Rajono kraštovaizdį formuoja Rytų Žemaičių plynaukštė, kurią vagoja vaizdingas, gilus Dubysos slėnis – vienas ryškiausių Lietuvos eroziniu būdu išgraužtų upių slėnių. Dubysa su Kirkšnove, Gynėve ir Lukne, taip pat Šešuvies, Šaltuonos ir Mituvos aukštupiai teka pro miškingus krašto pakraščius. Miškai užima beveik ketvirtadalį rajono teritorijos. Saugomas paveldas išskleistas Dubysos ir Tytuvėnų regioniniuose parkuose, kurie sergi unikalų gamtos, sakralinį ir kultūrinį krašto turtą. Raseinių krašte gausu su pirmojo Žemaitijos krikšto epocha susijusių vietų – jau 1416 m. Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje ir Raseiniuose iškilo pirmosios Romos katalikų bažnyčios. Pasandravio istoriniame draustinyje saugoma poeto Maironio gimtinė, o Dubysos krantuose tebestūkso legendomis ir padavimais apipinti piliakalniai. Lyduvėnuose, virš Dubysos slėnio, stūkso ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) geležinkelio tiltas Baltijos šalyse – įspūdingas XX a. inžinerijos paminklas. Šv. Jokūbo Kelio Šiaulių atšakos piligrimams Raseinių rajonas yra ypatingos svarbos – čia plyti Šiluva, viena reikšmingiausių Marijos apsireiškimo vietų pasaulyje. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, pastatyta 1760–1775 m., bei 1924 m. apsireiškimo vietoje iškilusi Marijos apsireiškimo koplyčia kasmet sutraukia tūkstančius maldininkų iš viso pasaulio. 1608 m. įvykęs Mergelės Marijos apsireiškimas piemenėliams laikomas trečiu pagal senumą Bažnyčios pripažintu apsireiškimu. Šalia Šiluvos šventovės piligrimus pasitinka ir Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – dar viena Šv. Jokūbo Kelio paskelbtų šventovių, kurioje suderintas dvasinio susikaupimo ramybės ir žemaitiškos sakralinės architektūros grožis. Raseinių kraštas piligrimui dovanoja Žemaitijos sielą, gilią istoriją ir gyvą tikėjimo liudijimą.